4 diena – Ar vietinė kava kažko verta?

Pirmas dalykas, nustebinęs tyrinėjant Bolivijos kavos pasaulį, – kokia čia gerai išvystyta kavinių kultūra. Dar oro uoste akis užkliuvo už penkių skirtingų kavinių, siūlančių Bolivijos rūšinę kavą. Nors Santa Kruze daug ko pamatyti nespėjau, čia, Kočabamboje, atrodo, kad kas 500 metrų pūpso po jaukią kavinę. Ir tai ne šiaip vietos su gražiu interjeru – čia patiekiama iš tikrųjų gera vietinė kava.

Typica Cochabamba, šiemet užėmusi 33-ią vietą geriausių pasaulio kavinių reitinge, yra visai šalia mano viešbučio, tad jau spėjau su didžiausiu malonumu joje kelis kartus apsilankyti.

Ką dar galiu papasakoti apie vietinę kavą?

Pasauliniu mastu Bolivija yra nedidelė kavos augintoja, o pastaraisiais dešimtmečiais jos gamybos apimtys tik mažėjo. Istoriškai kavos auginimas daugiausia buvo sutelktas Jungaso (Yungas) regione, čia užauginama apie 90 % visos Bolivijos kavos. Deja, maždaug prieš dešimtmetį ligos sunaikino didelę dalį ten esančių plantacijų.

Situacijos negerino ir tai, kad kokainmedžių auginimas ilgą laiką ūkininkams užtikrino didesnes ir stabilesnes pajamas. 2025 metais Bolivijai teko nei daugiau, nei mažiau – vos 0,03 % pasaulinės kavos prekybos.

Tačiau pastaraisiais metais reikalai pakrypo atgimimo kryptimi. Rūšinės kavos skrudintojai nuolat ieško kažko naujo, o Bolivijos klimatas ir auginimo sąlygos čia augančiai kavai suteikia didelių galimybių. Prie vietinio vartojimo augimo prisideda ir tos gražiosios kavinės. Taigi apskritai pastarieji pora metų vietiniams kavos augintojams buvo gana neblogi.

O koks gi yra Bolivijos kavos skonis?

Kaip visada, vieno atsakymo nėra. Tai tas pats, kas paklausti, kokio skonio yra Sakartvelo arbata. Na, vien savo ūkyje mes gaminame daugiau nei 20 skirtingų arbatų, ir kiekviena jų yra kitokia.

Skonį lemia veislė, ūkis, kuriame kava augo, kokiu būdu ir kaip gerai ji buvo apdorota, orai ir keletas kitų dalykų.

Bet jei vis tik reikėtų šiek tiek apibendrinti, vietinės kavos atrodo gana lengvos, pasižyminčios švariu skoniu: pirmiausia pajunti švelnias citrusinių vaisių natas, o pabaigoje lieka pieniško šokolado poskonis.

Iš kavų, kurias iki šiol esame skrudinę „Renegade“ skrudykloje, bene artimiausias palyginimas būtų neseniai atkeliavusi mūsų kava iš Meksikos.

Bet jei vietiniams kavos augintojams šiuo metu sekasi gana neblogai, o dėl kokybės taip pat nėra ko labai skųstis, tai ką mes čia apskritai su savo „Renegade“ projektu veikiame?

Pasakysiu tik tiek: būtų kvaila nepabandyti čia surasti progos pamaištauti prieš įprastybę.

Bet apie tai – kitą kartą.